Linux Live CD

Linux Live CDKalbėsime apie „Linux“ distributyvus, veikiančius tiesiai iš kompaktinio disko. Tokių operacinių sistemų nereikia įdieginėti ir jos ganėti­nai nereiklios aparatūros resursams. Norint pradėti dirbti su gyvu distributyvu, tereikia įdėti užkraunamąjį diską j ¡renginį ir perkrauti kompiuteri. Sistema užsikraus be papildomų klausimų, o prieš tave atsivers pilnavertis Linux Desktop. Gyvu distributyvu vadinama operaci­nė sistema, galinti veikti iš užkrauna­mo CD neįdiegta į kietąjį diską. Tokių distributyvų ganėtinai daug, o iš jų po­puliariausi du: Ubuntu ir Mandrake Move. Tai ne paprasti, o labai solidūs produktai: Ubuntu bazė yra Debian GNU/Linux (toliau tiesiog Debian), o MandrakeMove sukurtas Mandrake Li­nux Discovery pagrindu.

Ubuntu —solidi sistema

„Gyvo CD” koncepcijos šaknys siekia to­limus praėjusio amžiaus 90-tuosius me­tus, tačiau toks požiūris tikrą populiaru­mą įgavo tik atsiradus Ubuntu. 2000 me­tais Klausas Knoperis pradėjo dirbti su sis­tema, kuri užsikrautų iš CD. Klausas — vokietis, kuriam dažnai tenka skaityti paskaitas ir vesti seminarus apie „Linux” ad­ministravimą. Gyvas distributyvas išspren­dė visas Klauso problemas — absoliučiai bet kokiame kompiuteryje galima greitai užkrauti „Linux” ir parodyti, ką ir kur reikia paspausti. Nuo pat pradžių Ubuntu bu­vo tobulinama pagal principą. „Jeigu Klau­sui prireiks kokios nors naujos galimybės, tai Klausas ją realizuos”. Prieš šį vokietį reikia nulenkti galvą: jis galvotas vyras, o per jo nuolatinius atnaujinimus Ubuntu pavirto į labai praktišką ir kompaktišką sis­temą. Pats Klausas sako, jog jo kūrinys idealiai tinka ne tik „Linux dėstytojams”, tačiau kaip ir galingas „avarinis diskelis”, puikus distributyvas naujokams ir tiems, kam tenka dažnai keliauti. Pačioje savo egzistavimo pradžioje Ubuntu kaip pagrindą naudojo Red Hat Linux 6.2. Tačiau Klausas ganėtinai grei­tai nusprendė pereiti prie Debian. Esmė ta, jog Debian garsi savo automati­nių atnaujinimų sistema. Taip pat ne­vertėtų pamiršti, jog Debian yra vienas pirmųjų „Linux” distributyvu, jį gamina visa komanda programuotojų, per ilgus metus įgavusių daug patirties. Pažan­giems vartotojams Ubuntu sistemoje realizuota galimybė ją įdiegti į kietąjį dis­ką, tiesa, tokiu atveju ji mažai kuo skir­sis nuo įdiegtos Debian. Akivaizdu, jog į kompaktinį diską telpa ne tiek jau daug, todėl visi gyvame CD esantys paketai yra suspausti. Maždaug 2 Gb duomenų su­pakuota į 700 MB. Iš diske esančių pa­ketų galima paminėti KDE, OpenOffice, KOffice ir AbiWord.

Ubuntu lengvai patenkins namų vartotojo arba biuro darbuotojo porei­kius, tačiau programuotojas vargu ar ja­me suras ką nors naudingo. Iš esmės Ubuntu galima naudoti ir kaip serverinę OS — toks požiūris turi daugybę privalumų ir trūkumų. Privalumas tas, jog tokia sistema lengvai atnaujinama (parsisiuntei naują gyvo CD ISO bylą, ir vis­kas). Be to, į distributyvo sudėtį įeina daug serverinių paketų: Samba, Squid, Apache, MySQL, Bind, pašto serveris, spausdinimo serveris Cups ir t.t. Trūku­mas yra vienas ir esminis — gyva siste­ma, veikianti kaip serveris, bus ne tokia naši, kaip analogiška OS, veikianti iš HDD. Iš esmės gyvą sistemą galima nau­doti kaip serverį, tačiau tai netikslinga. Darbo metu Ubuntu failų sistema naudoja virtualų fiksuoto dydžio (kiekvieną bylą galima lengvai permontuoti arba pakeisti, tiesiog pakeitus simbolinę nuorodą), o dinaminei fai­lų sistemai naudojamas virtualus diskas, t.y. duomenys saugomi tiesio­giai operatyvinėje atmintyje. Jeigu kie­tajame diske yra swap particija, tai ją galima lengvai panaudoti laikinų duo­menų saugojimui. Norint katalogą /ho­rn taip pat galima primontuoti taip, kad jis veiktų iš kietojo disko.

Beveik visi gyvi paketai yra suspausti. Kompresija ir dekompresija veikia taip, jog naudojama tiek atminties, kiek rei­kta programai esamu momentu. Visa in­formacija yra kompaktiniame diske ir tik reikalinga dalis — operatyviojoje atmin­tyje. Ubuntu toli gražu nekelia aukštų reikalavimų atminties apimčiai: 32 MB pilnai pakaks darbui tekstiniame režime, 264 MB užteks Fluxbox, Windowmaker arba Icewm (arba kokiai nors kitai nela­bai reikliai darbo aplinkai). Turint 392 MB  galima paleisti KDE. Kalbant apie OpenOffice, jo našumas tiesiogiai pri­klauso nuo operatyviosios atminties ap­imties, tačiau čia niekas nesiskiria nuo sistemų, veikiančių iš kietojo disko. Gy­va sistema vidutiniškai veikia taip pat greitai, kaip ir įprasta. Greičiausiai (bū­tent taip mano pats Klausas Knoperis) taip yra dėl blokinio archyvavimo / išarchyvavimo ir dėl iš anksto sustatytų į eilę bylų (pagal priėjimo laiką). Toks požiūris leidžia sumažinti bylų paieškos laiką ir padidinti skaitymo greitį (skaitymo iš CD greitis dėl kompresijos padidėja trigu­bai). Svarbu taip pat tai, jog pagal nuty­lėjimą paleidžiamų demonų skaičius la­bai mažas, todėl sistema kraunasi ga­nėtinai greitai (pati lėčiausia stadija — aparatūrinės įrangos nustatymas ir jos inicializavimas). Todėl Linux Live CD yra puiki alternatyva išgelbėti windows failus, tada kai nebeveikia operacinė sistema.

Posted in It naujienos, Uncategorized and tagged , . Bookmark the permalink. RSS feed for this post. Leave a trackback.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>