Kalbėsime apie „Linux“ distributyvus, veikiančius tiesiai iš kompaktinio disko. Tokių operacinių sistemų nereikia įdieginėti ir jos ganėtinai nereiklios aparatūros resursams. Norint pradėti dirbti su gyvu distributyvu, tereikia įdėti užkraunamąjį diską j ¡renginį ir perkrauti kompiuteri. Sistema užsikraus be papildomų klausimų, o prieš tave atsivers pilnavertis Linux Desktop. Gyvu distributyvu vadinama operacinė sistema, galinti veikti iš užkraunamo CD neįdiegta į kietąjį diską. Tokių distributyvų ganėtinai daug, o iš jų populiariausi du: Ubuntu ir Mandrake Move. Tai ne paprasti, o labai solidūs produktai: Ubuntu bazė yra Debian GNU/Linux (toliau tiesiog Debian), o MandrakeMove sukurtas Mandrake Linux Discovery pagrindu.
Ubuntu —solidi sistema
„Gyvo CD” koncepcijos šaknys siekia tolimus praėjusio amžiaus 90-tuosius metus, tačiau toks požiūris tikrą populiarumą įgavo tik atsiradus Ubuntu. 2000 metais Klausas Knoperis pradėjo dirbti su sistema, kuri užsikrautų iš CD. Klausas — vokietis, kuriam dažnai tenka skaityti paskaitas ir vesti seminarus apie „Linux” administravimą. Gyvas distributyvas išsprendė visas Klauso problemas — absoliučiai bet kokiame kompiuteryje galima greitai užkrauti „Linux” ir parodyti, ką ir kur reikia paspausti. Nuo pat pradžių Ubuntu buvo tobulinama pagal principą. „Jeigu Klausui prireiks kokios nors naujos galimybės, tai Klausas ją realizuos”. Prieš šį vokietį reikia nulenkti galvą: jis galvotas vyras, o per jo nuolatinius atnaujinimus Ubuntu pavirto į labai praktišką ir kompaktišką sistemą. Pats Klausas sako, jog jo kūrinys idealiai tinka ne tik „Linux dėstytojams”, tačiau kaip ir galingas „avarinis diskelis”, puikus distributyvas naujokams ir tiems, kam tenka dažnai keliauti. Pačioje savo egzistavimo pradžioje Ubuntu kaip pagrindą naudojo Red Hat Linux 6.2. Tačiau Klausas ganėtinai greitai nusprendė pereiti prie Debian. Esmė ta, jog Debian garsi savo automatinių atnaujinimų sistema. Taip pat nevertėtų pamiršti, jog Debian yra vienas pirmųjų „Linux” distributyvu, jį gamina visa komanda programuotojų, per ilgus metus įgavusių daug patirties. Pažangiems vartotojams Ubuntu sistemoje realizuota galimybė ją įdiegti į kietąjį diską, tiesa, tokiu atveju ji mažai kuo skirsis nuo įdiegtos Debian. Akivaizdu, jog į kompaktinį diską telpa ne tiek jau daug, todėl visi gyvame CD esantys paketai yra suspausti. Maždaug 2 Gb duomenų supakuota į 700 MB. Iš diske esančių paketų galima paminėti KDE, OpenOffice, KOffice ir AbiWord.
Ubuntu lengvai patenkins namų vartotojo arba biuro darbuotojo poreikius, tačiau programuotojas vargu ar jame suras ką nors naudingo. Iš esmės Ubuntu galima naudoti ir kaip serverinę OS — toks požiūris turi daugybę privalumų ir trūkumų. Privalumas tas, jog tokia sistema lengvai atnaujinama (parsisiuntei naują gyvo CD ISO bylą, ir viskas). Be to, į distributyvo sudėtį įeina daug serverinių paketų: Samba, Squid, Apache, MySQL, Bind, pašto serveris, spausdinimo serveris Cups ir t.t. Trūkumas yra vienas ir esminis — gyva sistema, veikianti kaip serveris, bus ne tokia naši, kaip analogiška OS, veikianti iš HDD. Iš esmės gyvą sistemą galima naudoti kaip serverį, tačiau tai netikslinga. Darbo metu Ubuntu failų sistema naudoja virtualų fiksuoto dydžio (kiekvieną bylą galima lengvai permontuoti arba pakeisti, tiesiog pakeitus simbolinę nuorodą), o dinaminei failų sistemai naudojamas virtualus diskas, t.y. duomenys saugomi tiesiogiai operatyvinėje atmintyje. Jeigu kietajame diske yra swap particija, tai ją galima lengvai panaudoti laikinų duomenų saugojimui. Norint katalogą /horn taip pat galima primontuoti taip, kad jis veiktų iš kietojo disko.
Beveik visi gyvi paketai yra suspausti. Kompresija ir dekompresija veikia taip, jog naudojama tiek atminties, kiek reikta programai esamu momentu. Visa informacija yra kompaktiniame diske ir tik reikalinga dalis — operatyviojoje atmintyje. Ubuntu toli gražu nekelia aukštų reikalavimų atminties apimčiai: 32 MB pilnai pakaks darbui tekstiniame režime, 264 MB užteks Fluxbox, Windowmaker arba Icewm (arba kokiai nors kitai nelabai reikliai darbo aplinkai). Turint 392 MB galima paleisti KDE. Kalbant apie OpenOffice, jo našumas tiesiogiai priklauso nuo operatyviosios atminties apimties, tačiau čia niekas nesiskiria nuo sistemų, veikiančių iš kietojo disko. Gyva sistema vidutiniškai veikia taip pat greitai, kaip ir įprasta. Greičiausiai (būtent taip mano pats Klausas Knoperis) taip yra dėl blokinio archyvavimo / išarchyvavimo ir dėl iš anksto sustatytų į eilę bylų (pagal priėjimo laiką). Toks požiūris leidžia sumažinti bylų paieškos laiką ir padidinti skaitymo greitį (skaitymo iš CD greitis dėl kompresijos padidėja trigubai). Svarbu taip pat tai, jog pagal nutylėjimą paleidžiamų demonų skaičius labai mažas, todėl sistema kraunasi ganėtinai greitai (pati lėčiausia stadija — aparatūrinės įrangos nustatymas ir jos inicializavimas). Todėl Linux Live CD yra puiki alternatyva išgelbėti windows failus, tada kai nebeveikia operacinė sistema.